- vilkažolė
- vil̃kažolė sf. (1) RŽ, NdŽ, DŽ1, Dkš, vilkãžolė (1) BŽ623, KŽ, Žml bot. 1. sing. Mt, Rtr, BŽ623, LBŽ, LFII274, Jnšk, Krkn šiurkšti, tankiakerė žolė, auganti kalvų papėdėse, vilkaplaukė, briedgaurė (Nardus stricta): Tėvelis nelabai galėdavo mūsų te pievos tokios pjaut – vilkãžolė, taigi dalgė baisiai neema Kp. Vil̃kažolės nei gyvulys ėda, nei dalgė ema Mlt. 2. šaltininė veronika (Anagallis aquatica): Vil̃kažolės auga an šaltinių, nuog išgąsčio Mrc. Jei vaikas turi išgąstį, reikia maudyt vil̃kažolėm ir pilt pasėmus sauja tą vandenį burnytėn per bevardį pirštą Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.